Paieška tinklapyje

Sveika auditorija, esu šviežias veidas projekte, savo tikrojo vardo atskleisti nenoriu, lai tai lieka nežinomybė. Esu įkopęs į antrą dešimtį, mačiau gyvenimo, bet pasaulio matyti daug - neteko. Blogus rašau jau nemažą laiko tarpą, kartais jie būdavo sėkmingi, o kartais būdavo netinkami kitiems. Mano temos, niekada nebuvo susijusios su žaidimu, aš rašau iš savęs - apie išgyvenimus ir kaip matau šį besisukantį ratą. Stauk, kalbėk su katinu, mano pasaulis keistas, ir ką tu man ? Didžiausias mano prašymas, tiems, kurie domisi tik žaidimu, kuriems neįdomu kitų gyvenimo etapai, kritimai ir kryžkelės, kurie gyvena kitaip ir nesupranta kai rašhoma iš šhirdies, prašau, tiesiog palikit viską, išjunkit šią rašliavą, nesigilinkit. Man nereikia komentarų su iks dė, man reikia komentarų, kurie pajuto, sušilo arba buvo apturėję tą patį. Priimu kritiką iš jos dažnai mokausi. Priimsiu viską, apart tų, kurie nesistengia suprasti. Ačiū. Svečias planetoj - kas aš? / bandyk paaiškint laiko tėkmę man //// Pagavau save visatoj klaidžiojant, manai nesąmonės , sakai: visai jau čia... dėl to prisipažinsiu - jėgos ir apleido. Žinau sakai aš keistas ir aš tau pritariu, bet Tu apsižvalgyk, mes tik iliūzija monitoriuj. du trys trys du. temos - nėra, tai gal apie visumą, beveik, kaip visada, įterpiant pamąstumų ir dar nerastų atsakymų, o jų turiu daug. Nepriimkit per stipriai, aš pats tai tik laikau, apie jas nekalbu su kitais, bet rašyt - rašau. Gal nenoriu paleist, nes jos man įdomios pačiam, vis dar kapstausi ten, bet tik paviršiui. Kodėl žmonės gyvena būtent taip? Jokiu būdu nenoriu pasakyt, kad mano kitų matomas gyvenimas yra blogas, juk mes patys pasirenkame, patys esame savo kalviai, nors jų kasdieną mažėja ir mažėja, dauguma stengiasi būt kaip kažkas ir lygina vienas kitą su kitu. Nuobodu, praleidžiam. Tuo klausimu noriu pasakyti tai, kodėl rodos žmonės eina tuo pačiu taku, kurį kažkada kažkas nutiesė ir visi iki vieno bando tą kelionę. Žinoma kol pasiekiam tą paskutinę sekundę į savo kraitį prisikraunam visko daug, tai būna ir skirtingos klaidos, momentai. Bet ties ta paskutine sekunde, kai reikia atsisvikinti paliekant savo trumpalaikę kelionę, juk mes tampam visi tiek pat vertingi, tikriausiai nesuklysiu pasakant, kad patampame - nuliniais. Nesvarbu, Tu buvai daktaras ar dantistas, dirbai valytoju ar sedėjai kostiumuotas ištisas dienas ofise. Kokia reikšmė iš tavęs, jei tu lygiai toks pat, kokie jau ten atėjo pirmi prieš tave ? Reikia siekt, nepagalvokit, kad aš rašau, nes pats to nedrau, aš pats toje pačioje kelionėje kaip ir visi, tik kiekvieną dieną ieškau būdų išlipti iš šio traukinio. Visi bėgam, nepaslėpsit. Bėga ir laikas, nepagausim, be jokių galimybių. Vieni svajoja apie didelį namą, kieme prabangią mašiną. Mokosi, plėšo ir atiduoda visą save. Džiugu, tikslas - gerai. Neturiu nieko prieš, ką galiu daugiausiai padaryt dėl jų, palinkėt jūm stiprybės ir sėkmės. Kitų didesnis tikslas, butas, minimali mašina, bet kur kas svarbiau susilaukti vaikų, pratęst giminės medį, nugyvent ramų gyvenimą su brangiu žmogumi. Taip pat gerai, norėčiau galbūt ir pats to, bet jei leistų pasirinkt - atsisakyčiau. Kiti, gyveną purviną gyvenimą, skęstą, kalėjimas, narkotikai, dar kiti savo gyvenimą paaukoja buteliui. Tai yra kelių pasirinkimai, jų yra daug, bet tikrai neužtektinai. Nori vieno - atsisakai kito. Dviejų - neaprėpsi. Bet tarkim, jei ir galėtumėm. Man kažkaip keista ten pasigilinus į pabaigą viso šito, matyt viską taip banaliai. Juk matėm, šeimos, namai, mašinos. Ta vienintelė, kuri leis sukurti naują gyvybę žhemėj. O ta gyvybė ? Darys tą patį. Lyg amžhinas ratas, lyg laikas, vis teka, teka, teka, o čia sukasi. Aš tiesiog mąstau, nepamirškit, nesigilinkit stipriai, o jei nenori skaityt, žinai ką reikia daryt. Bet esmė lyg pasirenkam kiekvienas ir einam, nieko naujo, viskas matyta, apart išgyvenimų, veidų, skirtingų situacijų. Aš tiesiog, nematau laimės, nugyvent tokį gyvenimą. Jis banalus, aš jau tokių mačiau ir ne vieną šimtą. Po to, juos pamiršta. Manau kažkur slypi raktas, atrakinantis duris, kurios duoda atsakymus, manau jei jauti galintis pakeist pasaulį, Tu ir gali. Nemanau, kad mes čia atėjom, kad eitumėm iki galo kaip mums liepė, išmokė aplinka, tėvai, protėviai. Jie visi tą darė, mokė daryt kitus, būk geras žmogus, susirask antrą pusę, mokykis, būk pavyzdžiu kitiems. Aš esu. Aš mokysiuos visą gyvenimą ir pasistengsiu nepamiršt ieškot rakto į tas duris. Mokė tikėt į Dievą, pamiršo pamokyt tikėt į save, vienas paaukos gyvybę įsitikint ar jis egzistuoja, kitas jo nekęs, kad sukūrė pragarą ir jame tenka gyvent, dar kitas visą gyvenimą dvejos. Žmonės tiki į knygą, lai taip būna. Bet klausimas, jei parašytumėt knygą Jūs ir jei pradėtų žmonės tikėt į tą knygą, juk pasaulis pasisuktų ir apsiverstų kita puse. Turbūt. Nors ir nieko negaliu pakeist, bet bent galiu pasakyt ką noriu. Apsižvalgykit apie save, pažiūrėkit kaip viską matot, galbūt ką nors pakeisit, kad ir mažai, galbūt bus į naudą. Mažiau gilintis, kas ten kiek praleidžia laiko žaisdamas, kas kiek laiko dirba ir dirba ką. Kam tas rūpi. Juk kiekvienas bando gyvent ir nežino kas teisinga, o kas ne. Mes turim patys savo laiką, tai kam gilintis į kito, kaip jis jį leidžia. Kol tu gilinsies jis darys tą patį, bet tu jau savo laiką būsi pragaišęs ir veltui. Mažiau pašaipų, mažiau patyčių, leiskit žmonėm būt savim, koks skirtumas kaip jis atrodo, jei jam yra gerai taip. Jei žmogaus batai plyšę, kam šaipytis, kad neišgali nusipirkt ? Kad pats negali užsidirbt nes jaunas? Ar kad stovi šeimos eilėjė ir praleido ne vieną sesutę, kuriai reikėjo šaltą žiemą pirštinių. Bent jau kiek nors gyvenime ženkit kiek paprasčiau, galbūt raskit šypseną, kas man pačiam nebūdinga ir tai nereiškia, kad aš prieš tai. Jei ką nors kaltinat, tai atsistokit iš abiejų pūsių "šešeto" gal jis mato devynis stovėdmas kitur. A ? Nepamąstai. Turi laiko pasikeist. Daugiau meilės, nes ją kažkur padėjom į stalčių. Meilė vienija, meilė kelias, būkit šiltesni, kas sutrūpėjo po išsiskirymo, raskit priežastis keltis ir susirinkt save vėl - verta. Supratau metam einant - esmė balansas. Nepasvilęs karšty, tu ir nekaifuosi krentant snaigėm. Ačiū kas skaitot. Duokit ir savų minčių, man taip pat įdomu:)